Trečiadienis

Šiandien – jokių pranešimų. Važiuojam į ekskursiją į Kamakura, kur buvo rezidencija pirmojo šioguno (vyriausiasis samurajus, de facto iki 19 amžiaus valdantis imperatoriaus vardu) rezidencija, o kartu ir šventyklos. Su šventyklomis tai reikalai čia įdomūs. Jų labai nedaug, ir į jas vaikštoma tik ypatingomis progomis. Reikalas tas, kad sintoizmas – visiškai kitokia religija, nei mes įpratę. Čia dievų daugybė (vietinis teisės filosofijos profesorius sakė kad apie 8 milijonus). Gyvena jie visur. Buda aiškiai yra vienas iš jų (todėl budizmas irgi labai gerai prigijęs Japonijoje, savotiškai suaugęs su sintoizmu). Japonai apie tai pajuokauja. Sako, pas juos sintoizmas yra šiaip, tarsi savaime nuo vaiko gimimo. Prieš vestuves dažnai laikinai apsikrikštijama (nes vakarietiško stiliaus vedybos „madingos“. Kita vertus, nemadinga tapo tuoktis ir turėti vaikų, nes moterims, kaip ir jų nebūsimiems darboholikams niekada neišsimiegantiems vyrams, vis svarbiau tampa darbas). Laidojama dažniausiai jau pagal budistines ceremonijas. Mums to nesuprasti…

Dvi šventyklos Kamakuroje – budistų ir sintoistų. Abi senos (iš esmės nuo 12 amžiaus), nelabai didingos, jaukios. Pas sintoistus labai gražiai visur visokie norų kaspinėliai, norų lentelės, rėmėjus pažyminčios vėliavos plevėsuoja. Gražu, romantiška. O dar baseinas su kažkokiomis a la lelijomis ir didžiuliais turbūt upėtakiais bei vėžliais, tvarkingomis salelėmis ir tilteliais. Dar čia stovi didysis Buda (vienas iš dviejų Japonijoje), kuris atrodo tikrai gražiai. Beje, tikrai didelis: į jį galima įeiti, o jo akys metro pločio.
Plačiau »

Antradienis

Šiandien intelektinis šou tęsiasi, taigi, trumpai apie tai.

Pirmoji tema – sveikatos apsauga JAV. Seniai žinomas mitas, kad JAV sveikatos sistema bloga dėl to, kad ten laukinis kapitalizmas, todėl mums reikia kažko kito. Senai žinoma, kad tai netiesa, bet keletą naujų įdomių detalių arba senesnių taikliai suformuluotų pastebėjimų išgirdau. Pavyzdžiui, taiklus pastebėjimas, kad medicina iki šiol „neatrado“ telefono, kompiuterio ir nenaudoja jų bendravimui su pacientais. Inovacijos medicinoje ateina iš šalies. JAV „Wall Mart“ pradeda diegti masines klinikas kaip supermarketų paslaugų dalį, kur viskas greičiau, paprasčiau, pigiau, su aiškia kaina. (Amerikos bėda irgi, pasirodo, kad niekas, o pirmiausia – gydytojai ir pacientai – nejaučia kainos). Palyginimas JAV su Kanada (kur daug kas uždrausta privačiai, o „garantuojama“ „nemokamai“ iš valstybės) aiškūs. Priešingai nei manoma, JAV yra daug geriau. Beje, kai pateikiami JAV skaičiai (mirtingumas, kūdikių mirtingumas) ir jie blogesni nei kitur, reikia neužmiršti, kad statistiką labai „blogina“ juodieji ir indėnai, o gerina azijiečiai. Ir dėl ko gi?..

Tai, kad JAV medicina kainuoja daugiau nei kitur ir suvalgo didesnę BVP dalį nei kitur, na aišku, kad sakoma vaikams gąsdinti, bet taip pat aišku, kad nieko blogo tame nėra. Kodėl viskas turi kainuoti tiek pat? Juk kompiuteriams irgi išleidžiam daugiau nei prieš 20 metų, bet dėl to nesiskundžiam. Beje, pasirodo JAV skirtumas atsiranda daugiausiai dėl technologijų, o ne dėl pirminio lygmens, o pirminiame lygmenyje daugiausiai kainuoja tiems, kam gydymas „nemokamas“, o tokių, priešingai nei mano daugelis, ir ten apstu, ir net ne mažiau nei Europoje. Ir paklauskime savęs, kaip geriau dozuoti medicinos paslaugas: kainos pagalba, ar eilių pagalba? Kaip taikliai pastebėjo vienas kalbėtojų, visur būna „sekretoriatai“, „klientų aptarnavimo salės“ ar kas nors panašaus, o pas gydytojus – „laukiamieji“. Kalba visgi dažnai labai taikliai atspindi realybę. Plačiau »

Autorius: Skins.lt

Bičiuliai, neturėsite ką veikti kokį rudeninį savaitgalį, rekomenduojame puikią, trumpą, rudenišką išvyką į Juozapinės kalną (kažkada tai buvo aukščiausias Lietuvos kalnas, dabar jau nebe, dabar kiečiausias laikomas šalia esantis Aukštojas).

Plačiau »

Autorius: Paul Nevermind

Viskas. Baigėsi ir antroji atostogų dalis. Jas praleidau nuostabiame Lietuvos gamtos kampelyje- Pervalkoje. Vaikystėje man atrodydavo, kad tokioje vietoje, kurios pavadinimas yra Pervalka, turi būti labai didelė skalbimo mašina ir joje žmonės skalbia didelius UŽVALKALUS, nu ir tipo todėl viskas ten švaru ir labai įdomu.
Kad įdomu, tai for sure įsitikinau, o dėl švaros galima ir pasiginčyti. Ai ir dar tie šernai prijaukinti išprotėję, neduodavo ramybės. Paryčiais vieną kartą pro langą net stebėjau tikrą cirką, kai du šernai darė tvarką šiukšlių konteineriuose: vienas sulindęs iki pusės į konteinerį šiukšles barstė po visą gatvę, o kitas iš pakabinamos šiukšliadėžės atsistojęs ant dviejų kojų vis traukė kažkokius skanėstus ir žmoniškai čepsėjo.
Ir nors visur iškabinti namudiniai perspėjimai šernų nešerti, storiukai urlaganai iš bemso savo kolegas batonais vaišino su nepaprastu susižavėjimu. Cirkas.

Plačiau »

Autorius: Shiny

O gi ėmė ir visą bendrą Thin film, Plasma ir Nano physics grupę (apie 50 žmonių - čia visi profesoriai, doktorantai ir kiti įvairaus plauko gavrikai) susodino į autobusą ir išvežė dviem dienom į Oskarshamn. Pagrindinė atmazkė buvo doktorantų prezentacijos apie tai kas ką daro, kokius kursus praėjo ir šiaip bendro tarpusavio pažinimo tikslais. Taip pat į programą įėjo ekskursija po labai gilius urvus, daug priešpiečių ir kavos pertraukėlių, pasiplaukiojimas laivu ir nakvynė su vaizdu į jūrą. Kaip už 5 minutes strioko pasakojant apie savo nesamus pasiekimus, sakyčiau visai nebloga kompensacija ((:

Vis kažkiek prie tėvynės arčiau pabuvom  Plačiau »

Autorius: Paul Nevermind

Tuo metu kai visi važiavo į festivalį Be2gether, mes su žmona nieko neveikėm. Neveikėm 1 valandą, po to 2 valandas, dar pusvalandį… kol pasidarė nuobodu. Tada bišky išgėrėm alaus ir sugalvojom, kad taip sėdėt ir nieko neveikti visai neįdomu. Kažkaip paišnaudot mūsų naują porshaką nusprendėm. Sumąstėm, kad niekada nebuvom braliukų mieste Daugpilyje, kuris pasirodo yra ne taip jau toli- tik 170km nuo mūsų namų. Pabrausinau dar nete, ką tokio gero galima pamatyti antrajame pagal dydį Latvijos mieste ir netrukus išvažiavom. Atsiliepimai apie šį miestą sklandė, švelniai tariant, konrastiški- vieni sakė, kad ten vis dar sovietų sąjunga (suprask rusynas), kiti sakė, kad ten žiauriai fainai, taigi, per daug nieko nesitikėjom (po teisybei, ten iš tikrųjų 54% rusų gyvena).

Plačiau »

Autorius: Paul Nevermind

… po kelionių, kiekvieną kartą pasidaro labai liūdna. Vos peržengus namų slenkstį visi prisiminimai tarsi ištirpsta, atrodo, kad nebuvo jokio festivalio, nebuvo jokios Italijos, Šveicarijos, jūrų, kalnų, žmonių… viskas tebuvo sapnas…

Ėch, kaip norėtųsi vis dar jį sapnuoti!

Yra ir kita medalio pusė: tik sugrįžus ir kiek pavirškinus įspūdžius gali suprasti kaip viskas buvo zjb- bekeliaujant apie tai, tiesiog, nėra laiko galvoti. Taigi mano pavirškinta reziumė būtų tokia:

  • Europos keliais su porshaku nuvažiuota 5500 kilometrų. Absoliučiai visą kelią vairavau vienas, taip, kad jau tikrai realiai galiu teigti, kad mėgstu čalindžus, o tai didelis pliusas mano margame CV.
  • Labiausiai iš visos kelionės patiko Berlynas. Šiaip jau keista, nes iš pradžių ten būnant niekas nevežė ir tik po kiek laiko supratau to miesto vaibą. Nei pietų Vokietijoje, nei Italijoje ar Šveicarijoje nieko panašaus pajausti nepavyko.

Plačiau »

Autorius: Paul Nevermind

Pervažiavom visą Šveicariją. Įdomūs ir keisti jausmai apima kai važiuoji kilometrinių kalnų papėdėmis ar kaip autobanu pusvalandį į kalną važiuoji, ar kamštyje septyniolikos kilometrų tunelyje dubstepą klausai. Ambientovai, žodžiu.
Vienu metu, kai pradėjau įsivaizduoti, kad kalnų viršūnės, kurios iš apačios atrodo mažos iš tikrųjų yra didelės, ir, kad miškai ten žaliuoja ilgai ir nuobodžiai, nuo viso to reliatyvumo taip supykino, kad vos neapsivėmiau. Nors gal labiau kaltos buvo Aldyje pirktos Kartofel Salat, nežinau…

Plačiau »

Autorius: Aphex

Skaitinėdamas Rūtos fotoraštį užtikau, kad panelė buvo išvykusi Tatruosna. Pasikapsčiau smegeninėje ir prisiminiau, kad ir pats lygiai tą patį savaitgalį ten pat buvau. Vagi-nagi-vagi… reik užsirašyt, kad pats nepamirščiau, kur būta… pamaniau sau.

I togo, 2008.06.20 - 2008.06.24, kuomet doras lietuvis, pasisukęs Maximos pusėn, privalėtų kalbėti mantrą “AČIŪ stipriam aloholiui, ačiū stipriam alkoho….”, atsukau maximai nugarą ir patraukiau kalnuosna.

Plačiau »

Autorius: Aphex

Ištrypęs Švedų kaimo pievas, vakar padėjau koją Lietuvos žemėje. Yepee!

Nepaisant to, kad tiek pirmyn, tiek atgal skridau lėktuvu, kuris vadinasi Fokker, skrydis buvo sėkmingas :)

Plačiau »