Na rodos pagaliau baigiau visas savo vasaros atostogas. Viskas buvo gerai, kol neprireikė skristi atgal FlyLAL’u. Išskridau beveik 5 valandom vėliau nei turėjau (visą tą laiką teko praleisti oro uoste), leidomės Kaune, važiavom iki Vilniaus autobusu, o bagažas nuskrido kitu lėktuvu ir atsirado tik kitą dieną po pietų. Vietoj planuotų 7 valandų kelionės namo, ji užtruko visas 14 ir namie buvau tik 5:00, dėl ko sėkmingai buvo iki galo sufakapinta ir visa pirmadieninė darbo diena. Oro uoste priežasčių tiksliai paaiškinti negalėjo, bet kažkodėl vietoj vieno didelio lėktuvo atskrido du maži. Žinoma, FlyLAL’as elgėsi lietuviškai. Neišstenėjo net ir kriu kriu, nors ir buvo didelė didelė kiaulė (tokia rožinė, boingo dydžio). Dabar “džiaugiuosi” galėdamas dirbti visą savaitę po 12 valandų per dieną už praleistą pirmadienį (planas buvo po 10). Šiandien vakarop (naktį?) jau sugebėjau žvilgtelėti ir kas čia įdomaus aplinkui vyksta. Užkliuvo mokyklų elektroninio dienyno istorija. Šiaip viskas įvykdyta pakankamai neetiškai, nes pažeidžiamumas su detaliomis instrukcijomis paskelbtas viešai prieš tai neinformavus sistemos kūrėjų ir jo nepašalinus. Viso pažeidžiamumo akcentas buvo ne galimybė moksleiviams pasiredaguoti pažymius ar pastabas, bet galimybė pavogti asmeninius duomenis. Tad šį kartą norėčiau grįžti prie šios temos ir eilinį kartą panagrinėti tuos atvejus, kai asmeniniai duomenys paviešinami dėl žmonių, o ne sistemų klaidų. Beveik prieš metus rašiau apie būdą, kaip Google pagalba internete ieškoti asmens kodų. Plačiau »
siūlyti topix.lt
siūlyti zynios.lt
siūlyti cut.ltPamenu, kaip vaikystėje grįžęs namo, ant virtuvės stalo arba prie veidrodžio koridoriuje kartais rasdavau skiautę ranka prirašyto popieriaus. Jame paprastai būdavo kas nors panašaus į tokius keletą sakinių: „Sūnau, išvažiavau aplankyti draugės. Ant viryklės rasi pietus - pasišildyk. Grįšiu iki 9 val. Bučiuoju. Mama”.
Ar kas nors mobiliųjų telefonų amžiuje dar rašo šiltus, popierinius raštelius? Aš nesu nieko panašaus gavęs šimtą metų. Rašęs irgi…
Keičiasi laikai, keičiasi komunikacija. Daug visko šie pokyčiai atneša:
Paradoksų. Apie tai, ką diena iš dienos veikia kolega blogeris Karolis Pocius, kurio gyvenime nesu sutikęs gyvai, žinau daugiau nei apie daugelio savo bičiulių kasdienybę. Ačiū Twitteriui. Beje, Karoli, tai kaip ten tas „Hellboy”? Plačiau »
Šios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje trumpa Giedrės Petkevičiūtės žinutė, jog internetą vis plačiau ima naudoti politikai.
Trumpai komentavau ir aš, jog politikus skatina du dalykai. Pirma, uždraudus politikų reklamą televizijoje atsirado gana didelė laisvų pinigų sumą, kurią reikia efektyviai išnaudoti. O internetas – santykinai nauja sritis, todėl menkai kieno užimta, todėl investicijų grąža – gana didelė. Antra, faktas kaip blynas, jog Lietuvoje jau kas antras pilietis naudojasi internetu. Aišku, vieni rečiau, kiti dažniau. Galbūt labiausiai aktyvi vartotojų dalis (nepilnamečiai iki 18 metų) ir negali žadėti greitos investicijų grąžos, tačiau 18-35 metų amžiaus piliečiai tikrai potencialus naujų rinkėjų būrys. Kas su juo sugebės rasti bendrą kalbą, užsitikrins gana rimtą paramą net keletui rinkimų į priekį. Plačiau »
Šiomis dienomis daug rašoma apie internetinėje erdvėje „susigrūdusius“ politikus, kadangi esu vienas pirmųjų Lietuvoje išėjusių į beribes interneto platybes (pradėjau šį blogą rašyti dar būdamas Vilniaus meru, taigi buvau bene pirmuoju aukštas pareigas einančius valstybės pareigūnu pradėjusiu tiesiogiai bendrauti internete) noriu pasakyti keletą minčių šia tema.
Gal internetinėje erdvėje jau ir klaidžioja daug politikų, bet tik mažai jų supranta, kad tai ne tik unikali bendravimo priemonė. Kompiuteris ir internetas turėtų tapti pagrindiniu įrankiu, kuriuo piliečiui suteikiamos valstybės institucijų paslaugos. Bet tie patys internete dabar „susigrūdę“ politikai nepritarė siūlymams įteisint elektroninį balsavimą, tie patys nustatė ir tokią valstybės tarnautojų atlyginimo viešinimo tvarką, kuri reikalauja daug popierizmo ir suteikią mažai galimybių modernias technologijas pripažįstantiems piliečiams. Juk tereikia internete paskelbti (nenurodant pareigūnų ar tarnautojų pavardžių), kokie atlyginimai yra nustatyti ministrams, patarėjams ir policininkams, ir bus sutaupyta laiko bei lėšų. Kaip, beje, jau buvome padarę Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje, kurioje buvo pradėta diegti ir daug kitų elektroninių paslaugų, deja, vėliau procesas buvo pristabdytas. Plačiau »
Ne kartą su bičiuliais iš agentūrų teko diskutuoti apie tradicinių reklamos internete būdų veiksmingumą. Užsienyje seniai kalbama, kad mėginti pasiekti vartotojus banerine reklama yra beviltiška. Tačiau ne visi media agentūrų žmonės sutinka, kad taip yra ir Lietuvoje. Jie nurodo TNS skaičius, liudijančius, kad Lietuvoje išlaidos reklamai internete jau beveik prilygsta išlaidoms reklamai radijuje. “Ar tai ne įrodymas, kad tai yra veiksmingas būdas?, - klausia jie. “Jeigu klientai reklamuojasi, vadinasi, tai duoda naudos”.
O ar tai įrodymas, kad įprasti būdai yra veiksmingi? Gal greičiau tai yra įrodymas, kad agentūros jaučia idėjų stygių ir eina lengviausiu keliu? O klientai arba pernelyg mažai reikalauja, arba nežino, kad gali būti ir kitaip. Plačiau »
Džiaugiuosi, kad esu įdomus internautams, džiaugiuosi interneto suteikiama laisve bendrauti su žmonėmis ir išsakyti savo nuomonę, už tai nemokant didelių pinigų įtakingiems žiniasklaidos magnatams ir neprašant jų malonės.
Tai norėčiau pasakyti ir nuolatiniams bei atsitiktiniams mano blogo lankytojams, ir tiems 8000 unikalių lankytojų, kurie vakar dalyvavo ar sekė pirmąją atnaujintoje Liberalų ir centro sąjungos interneto svetainėje vykusią konferenciją. Milžiniškas lankytojų antplūdis vienu metu netgi buvo sukėlęs judėjimo internete „kamščius“. Plačiau »
Praėjus tik septyneriems metams po informacinių technologijų istorijoje vadinamo „dot com“ burbulo sprogimo (1995-2001), kuomet daugelio biržose kotiruojamų interneto bendrovių akcijų kaina ženkliai krito dėl investuotojų perdėto optimizmo tų bendrovių rezultatais, e-komercija įgauna naują svarbą šiuolaikinės įmonės vadyboje. Šiandien jau nebeužtenka įmonės strateginiame plane įmonės tinklapiui kelti tik „vizitinės kortlės“ reikalavimą internete. Interneto technologijoms pažengus ženkliai į priekį, įmonių svetainėms keliami vis didesni ir didesni reikalavimai. Šiuolaikinių įmonių vadyboje tiesioginės ir elektroninės vadybos strategijos turėtų glaudžiai persipinti. Vien interneto teikiami privalumai turėtų paskatinti rimtai įvertinti e-komercijos galimybes. Vienas iš didžiausių interneto privalumų – geografinis faktorius. Tai galimybė išplatinti informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą, susirasti potencialių verslo partnerių ir pan. Antras svarbus faktorius - tai galimybė sumažinti kaštus, susijusius su produkto reklama. Reklamuotis tiesioginėse masinės informacijos priemonėse kainuoja pakankamai brangiai ir nebeturi tokio efekto kaip ankščiau. Kitas aspektas - keičiasi ir vartotojų psichologija - žmonės nebeperka dienraščio, tikėdamiesi jame rasti vienokią ar kitokią reklamą. Kai kalba eina apie informacijos paiešką, produktą ar paslaugą, pirmoje vietoje atsiduria internetas: dauguma žino, kad ten tikrai ras dominančią informaciją. Trečiasis interneto teikiamas privalumas - galimybė palyginti parduodamas prekes ar paslaugas. Plačiau »
Šiandien tinkle radau šį įdomų filmuką. Jis mums pasakoja apie Media praeitį ir visų formatų Media ateitį. Teiginiai gana žinomi ir girdėti - kalbama apie elektroninį popierių, virtualią realybę ir t.t. Tačiau man patiko apipavidalinimas ir kai kurios įdomius smulkmenos. Įsitikinkite patys.
Būgnai muša greitą ritmą, skamba dinamiški gitarų akordai, back vokalų choras traukia nerūpestingą “la la la la la la la”, o tuo tarpu ekrane grupelė jaunų, gražių ir… nuogų jaunuolių lengvabūdiškai sau išdykauja miške: šokinėja nuo medžių, maudosi ežere, supasi ant supynių, piešia ant kūno ar, galiausiai, šildosi prie laužo. Tai kadrai iš naujausio Sigur Ros videoklipo “Gobbledigook“, kuriam kai kurie puritonai jau spėjo priklijuoti ‘kontroversiško klipo’ etikete. Iš tikrųjų, aš videoklipe nepamačiau jokių gašlumo ar vartotojiškumo užuominų; pagal mane, čia apeliuojama į kur kas gražesnius jausmus. Matant žalią mišką, natūralius kūnus ir šėlstančių merginų ir vaikinų kadrus (įkvėptus fotografo Ryan McGinley) apima džiaugsmo ir nerūpestingumo antplūdis, tad aš iškart įsimečiau Gobbledigook į savo 2008 vasaros grojaraštį.
Vieni nusiteikę pokštauti, kiti - juokauti, treti - vaidinti rimtus, o ketvirti - ištikrųjų būti rimtais….
Vieni kalba apie linksmus dalykus, kiti - apie kasdieninius darbus, treti tiesiog dalinasi savo mintimis, pastebėjimais, o likę - stebi ir seka politinius, ar bent jau kultūrinius, įvykius Lietuvoje . Plačiau »
Loading ...
