Virtualūs santykiai yra mūsų fantazijos vaisius Mūsų dienomis daug žmonių užmezga „virtualius romantinius ryšius“ tokiuose socialiniuose tinkluose kaip, pavyzdžiui, “Facebook”. Žmonės ne tik susipažįsta, keičiasi nuotraukomis, bet ir įsimyli savo virtualius draugus. Priežastis, kodėl mus vilioja virtualios pažintys, yra ta, kad ryšys, kurį kuriame su kitais, yra netikras, neturintis fizinio kontakto ir tam tikra prasme „dvasinis“. Tol, kol esame nesuvaržyti fizinių apribojimų, galime fantazuoti, kiek tik širdis geidžia, galime svarbiam žmogui priskirti geriausias savybes, taip iškeldami virtualią draugystę iki pat “debesų”. Mes įtikiname save šio ryšio ypatingumu, o tai leidžia pasiekti gražią ir tobulą meilę. Deja, tai - tik iliuzija. Internete labiau akcentuojamos vidinės savybės, o ne fiziniai bruožai. Žmogus gali save išreikšti kaip tik nori, bėda ta, kad mes, nežiniomis įtraukti į šį žaidimą, nebematome realybės. Pamirštame, kad bendraujame ne su tikru žmogumi, o labiau su savo pačių vaizduote. Tik pamatę žmogų tikrame gyvenime, asmeniškai, galime pasakyti, ar jis išties turi tam tikras savybes ir ar jos tikros. O internete, deja, tematome (kruopščiai atrinktas) nuotraukas ir perskaitome kelias eilutes, kurios galbūt ir nėra melagingos, bet mes pradedame įsivaizduoti dalykus, kurie net neegzistuoja. Todėl, kai susitinkame su virtualiu partneriu akis į akį, tas gražus muilo burbulas sprogsta.
siūlyti topix.lt
siūlyti zynios.lt
siūlyti cut.ltŠis įrašas bus neįprastai trumpas. Prieš tai rašiau, kaip asmeninius duomenis galima susirankioti su Google. Pati paieškos sistema nėra pajėgi viską tinkamai sukontroliuoti ir tuos duomenis laiku pašalinti iš rezultatų, dėl to Google siūlo galimybę patiems stebėti ką ir kada naujo ji suranda. Tam skirta tarnyba Google Alerts, kurią rasite adresu http://www.google.com/alerts. Tiesiog nurodykite norimą stebėti tekstą (pvz. savo vardą ir pavardę) bei el. paštą ir juo gausite pranešimus iš karto, kai tik Google kur nors suras tai, ką nurodėte. O kai ras, tuomet pasinaudodami šia instrukcija, galite prašyti pašalinti nepageidaujamus rezultatus.
Tokiu pačiu būdu galite stebėti naujai pasirodančius pranešimus apie mėgstamą sproto komandą, aktorių, kaimyną ar bet ką kitą. Taip, Google jums padeda tapti sekliu ir stebėti ne tik kieno nors spaudos pranešimus, bet ir kitus asmenis. Kaip manot, gerai tai ar blogai? Ar šią paslaugą galima išnaudoti kokiai nors nesąžiningai veiklai? Kaip tai galima padaryti? Siūlykit savo galimus variantus komentaruose. Diskutuosim, nagrinėsim ir kelsim naujas idėjas. Pažiūrėsim ką naujo bendrai visi sugalvosim. Plačiau »
Na rodos pagaliau baigiau visas savo vasaros atostogas. Viskas buvo gerai, kol neprireikė skristi atgal FlyLAL’u. Išskridau beveik 5 valandom vėliau nei turėjau (visą tą laiką teko praleisti oro uoste), leidomės Kaune, važiavom iki Vilniaus autobusu, o bagažas nuskrido kitu lėktuvu ir atsirado tik kitą dieną po pietų. Vietoj planuotų 7 valandų kelionės namo, ji užtruko visas 14 ir namie buvau tik 5:00, dėl ko sėkmingai buvo iki galo sufakapinta ir visa pirmadieninė darbo diena. Oro uoste priežasčių tiksliai paaiškinti negalėjo, bet kažkodėl vietoj vieno didelio lėktuvo atskrido du maži. Žinoma, FlyLAL’as elgėsi lietuviškai. Neišstenėjo net ir kriu kriu, nors ir buvo didelė didelė kiaulė (tokia rožinė, boingo dydžio). Dabar “džiaugiuosi” galėdamas dirbti visą savaitę po 12 valandų per dieną už praleistą pirmadienį (planas buvo po 10). Šiandien vakarop (naktį?) jau sugebėjau žvilgtelėti ir kas čia įdomaus aplinkui vyksta. Užkliuvo mokyklų elektroninio dienyno istorija. Šiaip viskas įvykdyta pakankamai neetiškai, nes pažeidžiamumas su detaliomis instrukcijomis paskelbtas viešai prieš tai neinformavus sistemos kūrėjų ir jo nepašalinus. Viso pažeidžiamumo akcentas buvo ne galimybė moksleiviams pasiredaguoti pažymius ar pastabas, bet galimybė pavogti asmeninius duomenis. Tad šį kartą norėčiau grįžti prie šios temos ir eilinį kartą panagrinėti tuos atvejus, kai asmeniniai duomenys paviešinami dėl žmonių, o ne sistemų klaidų. Beveik prieš metus rašiau apie būdą, kaip Google pagalba internete ieškoti asmens kodų. Plačiau »
Ilgą laiką strigęs Lietuvos internetinio veido kūrimas, pagaliau baigėsi. Šiandien užklydęs adresu www.lietuva.lt pagaliau pamačiau tai, ką turėjau pamatyti jau senai. Bet kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada.
Labai stipriai svetainės netyrinėjau, bet pirmas įspūdis susidarė neblogas, nors negalėčiau pasakyti, jog Lietuvos internetinis tinklapis atitinka drąsios Lietuvos idėją. Iš kitos pusės idėja “savotiška” ir ją perteikti tikrai nėra lengva.
Puslapio akcentas - olimpinė tematika ir be informacijos apie Lietuvą, šalies ekonomiką bei turizmą pateikiamos ir olimpinės naujienos, šalies sportininkų laimėjimai, pristatoma dabartinė olimpinė rinktinė. Greičiausiai pasibaigus olimpinėms žaidynės turėtume išvysti kiek kitokį lietuva.lt veidą. Be to, kol kas neveikia kelios rubrikos, taip pat pasigendu ir puslapio versijos rusų kalba. Plačiau »
Jei kažkam įdomu, čia dar niekur nerodytas ir nematytas naujojo naujienų portalo screenshotas. ATN - “Addicted to News”. Tie portalai, kaip grybai po lietaus, nors dar net ne ruduo. Laukiam ir kitų!
ATN.lt, kaip suprantu, jau sukurtas ir testuojamas. Taigi kitos savaitės pradžioje reiktų tikėtis starto. ATN.lt planai - per per kelerius metus patekti į populiariausiųjų naujienų portalų Lietuvoje penketuką. Jei pabendrausite su žurnalistais, sužinosite, prie ATN.lt prisijungė daugelis gerų ir patyrusių. Portalui vadovaus Edmundas Kalinas (buvęs Kauno Dienos generalinis), o Kauno Diena visada buvo gerbiama už objektyvumą ir turinio kokybę.
Vakar netyčiukais užtikau tokį tai smagumyną nežinau kaip tai įtakojama Olimpiados ar Alexa.com pasigavo kokį “Bug’ą”. Tačiau Delfi.lt beveik toks pat populiarus Kinijoje, kaip ir lietuvoje. Tas pats galioja ir One.lt, bet aišku šito tinklapio populiarumą sunku nuginčyti net ir apie kiniečius kalbant :
Šios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje trumpa Giedrės Petkevičiūtės žinutė, jog internetą vis plačiau ima naudoti politikai.
Trumpai komentavau ir aš, jog politikus skatina du dalykai. Pirma, uždraudus politikų reklamą televizijoje atsirado gana didelė laisvų pinigų sumą, kurią reikia efektyviai išnaudoti. O internetas – santykinai nauja sritis, todėl menkai kieno užimta, todėl investicijų grąža – gana didelė. Antra, faktas kaip blynas, jog Lietuvoje jau kas antras pilietis naudojasi internetu. Aišku, vieni rečiau, kiti dažniau. Galbūt labiausiai aktyvi vartotojų dalis (nepilnamečiai iki 18 metų) ir negali žadėti greitos investicijų grąžos, tačiau 18-35 metų amžiaus piliečiai tikrai potencialus naujų rinkėjų būrys. Kas su juo sugebės rasti bendrą kalbą, užsitikrins gana rimtą paramą net keletui rinkimų į priekį. Plačiau »
Šiomis dienomis daug rašoma apie internetinėje erdvėje „susigrūdusius“ politikus, kadangi esu vienas pirmųjų Lietuvoje išėjusių į beribes interneto platybes (pradėjau šį blogą rašyti dar būdamas Vilniaus meru, taigi buvau bene pirmuoju aukštas pareigas einančius valstybės pareigūnu pradėjusiu tiesiogiai bendrauti internete) noriu pasakyti keletą minčių šia tema.
Gal internetinėje erdvėje jau ir klaidžioja daug politikų, bet tik mažai jų supranta, kad tai ne tik unikali bendravimo priemonė. Kompiuteris ir internetas turėtų tapti pagrindiniu įrankiu, kuriuo piliečiui suteikiamos valstybės institucijų paslaugos. Bet tie patys internete dabar „susigrūdę“ politikai nepritarė siūlymams įteisint elektroninį balsavimą, tie patys nustatė ir tokią valstybės tarnautojų atlyginimo viešinimo tvarką, kuri reikalauja daug popierizmo ir suteikią mažai galimybių modernias technologijas pripažįstantiems piliečiams. Juk tereikia internete paskelbti (nenurodant pareigūnų ar tarnautojų pavardžių), kokie atlyginimai yra nustatyti ministrams, patarėjams ir policininkams, ir bus sutaupyta laiko bei lėšų. Kaip, beje, jau buvome padarę Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje, kurioje buvo pradėta diegti ir daug kitų elektroninių paslaugų, deja, vėliau procesas buvo pristabdytas. Plačiau »
Prisimenu, kažkur prieš penketą metų mąsčiau apie vieną patrauklią idėją. Norėjau visą programinę įranga perkelti į internetą: teksto redaktorius, foto ir video redagavimo įrankius, dienotvarkes, kalendorius, antivirusines ir t.t. Buvau įsitikinęs, jog vieną dieną visi šie ir daug kitų įrankių bus pasiekiami tiesiog online.
Visa tai išsivystė į visiškai naują verslo modelį, žinomą „cloud computing“ vardu. Stalinis kompiuteris, nešiojamas kompiuteris, PDA, mobilusis telefonas ar koks kitas įrenginys – ne „cloud computing“ (toliau „Debesys“). Debesys yra tai, ką galime pasiekti naudojantis šiais įrenginiais.
„Google“ istorija tikrai nepaprasta. Šios bendrovės susikūrimą, pirmuosius veiklos metus bei augimą iki šiol nagrinėja daugybė garsių leidinių, o bendrovės įkūrėjai – Larry Page ir Sergey Brin – pelnytai „užsidirbo“ tokius titulus, kaip „XXI a. mąstytojai“, „Geidžiamiausi jaunikiai“ ir dar daugybė kitų.
Loading ...
