Apie pirmuosius lietuviškojo „Playboy” žingsnius jau esu rašęs . Turiu pažymėti, jog antrasis numeris gerokai pažengęs į priekį (nes pateikta nemažai gero verstinio turinio), tačiau akivaizdu, jog leidėjai sunkiai sprendžia platinimo problemą.Pirmąjį numerį gavau supakuotą į baltą voką su leidyklos namų „Santa” simbolika. Galbūt gera proga savireklamai, tačiau eiliniam vartotojui tai įspūdžio neturėtų padaryti. Man ir nepadarė.
Antrojo žurnalo numerio kelias buvo dar įspūdingesnis - kai jau kelias dienas žurnalą mačiau ir spaudos lentynose, ir internete buvo girdėti įspūdžiai (jau nekalbant, kad kalendoriaus nuotraukas Gedo skyrelyje mačiau jau gerokai anksčiau), kažkurį vakarą žmonikė grįžo su „Bijustos” lapeliu, prikabintu ant laiptinės durų. Plačiau »
… Metai prabėgo ir šiandien iliuzija išblėso. Kiekvienas mūsų turi viską, apie ką prieš šimtą metų buvo galima tik svajoti. Turime galimybę linksmintis, keliauti, ilsėtis, sportuoti ir t. t. – tačiau nebetikime šviesia ateitimi. Rožinės svajonės virto niūria tikrove, tamsa, kurios požymiai: prievarta, savižudybės, teroras, ekologinė krizė, socialinis, ekonominis bei politinis nestabilumas.
Esame kryžkelėje ir, įgiję patirties, pradedame suprasti, kad laiminga ateitis mūsų nelaukia „išskėstomis rankomis“. Atrodo, mūsų vaikai gyvens blogiau už mus. Fakto, jog visi pasiekimai ir visos taikytos priemonės nepadarė mūsų laimingų, suvokimas sukelia krizės nuojautą visose sferose (ir asmeniniu, ir visos žmonijos aspektu). Todėl pajuntame aplinkui beprasmybę ir tuštumą – depresija ir narkomanija tapo šio laikotarpio negalavimais. Tokie yra bejėgiškumo, kuris apėmė mus dėl to, kad liovėmės suprasti, kaip ir kuo galime užpildyti savo norą mėgautis, požymiai. Mūsų egoizmas padidėjo tiek, kad nė vienas iš žinomų „vaistų“ jam neteikia pasitenkinimo. Plačiau »
Įsivaizduokite, kad jūs patekote į praeitį ir jūsų kišenėse švilpauja vėjai. Todėl jūs nusprendžiate užsidirbti taip: nusiųsti laišką į fantastinį žurnalą ir aprašyti jums gerai žinomus dalykus - jūsų dabartį ir istoriją, kuri tų laikų žmonėms bus tikra fantastika. Ar jūs esate įsitikinę, kad jumis patikės? 1930 metais fantastika nebuvo aukšto lygio. Kaip gi ne!
Pafantazuokim, ir įsivaizduokim, koks galėtų būti atsakymas į jūsų laišką: Plačiau »
Visais laikais augančios kartos auklėjimas rėmėsi altruistinėmis vertybėmis. Kiekvienas iš mūsų savo atžalose siekia ugdyti pačias geriausias savybes su kuriomis jos žengtų į gyvenimą. Mes intuityviai mokom jas meilės žmonėms ir nesavanaudiškumo.
Tėvai, auklėdami savo mažylius, stengiasi įskiepyti jiems gerą elgesį savo aplinkoje, nes intuityviai jaučia, kad atvirai savanaudiškas žmonių išnaudojimas iššaukia atsakomąjį smūgį. Mes norim, kad mūsų vaikai būtų pasitikintys savimi, ir suprantam, kad šito pasiekti galima tik altruistinio auklėjimo dėka. Juk žmogaus saugumas priklauso nuo aplinkinių, kurie dažniausiai elgiasi su juo taip pat, kaip ir jis su jais . Aplinka, kurioje gyvena žmogus, gali būti žalinga, bet altruistinis požiūris į jos narius padidina galimybę, kad visuomenė bus nusiteikusi geranoriškai. Plačiau »
vakar žaidžiau kašį. pašokau sėkmingai, nusileidau labai nesėkmingai, ko pasekoje teko pagulėti ant parketo, pakriokti ir važiuoti namo. šiandien ryte, gerokai apsiribojus galimybei normaliai vaikščioti, sugalvojau skambinti daktarams. paskambinu į polikliniką, sakau: - gerą dieną, noriu pas daktarę bo išsisukau koją. katrą? - sako registratorė niūriu balsu. - dešinę, nepasimetu aš. - daktarę katrą? - dar niūriau perklausia.. Plačiau »
Vakar. Marijampolės stadiono prieigos. Pertrauka tarp kėlinių. Stoviu milžiniškoj eilėj prie alaus. Prasideda antras kėlinys. Vis dar stoviu. Kaip ir kiti 25 žmonės. Staiga iš tribūnų pasigirsta euforijos kupini klyksmai. Tuo tarpu mano eilė prapliumpa slaviškais keiksmažodžiais. Plačiau »
Na pagaliau tai nutiko - Laimutis užsiaugino nuotaką ir ją vedė. Krungolcas gerai pasirodė olimpiadoje ir irgi vedė. Savaitės pabaigai belieka apsivesti Krysko su Skambinu.
Visi tokie gražūs, tokie malonūs, kaip iš Biliūno knygelių. Išsišoko tik Vaičytė - bet ne į gera, taigi nesiskaito.
Užvakar per anglų paskaitą pastebėjau ant grupioko Ričardo marškinėlių ropinėjantį rudą vikšrelį. Ir labai apsidžiaugiau, nes jo reakcija nebuvo “ewwwww, kitrmėlėėė D:”, o “awwww, vikšras”. Kadangi nebuvo kaip to padarėlio išnešti laukan (gi nebėgsi vidurį paskaitos kieman), tad mes improvizavome iš sąsiuvinio popieriaus jam tokią kaip ir dėžutę, kurioje jis galėtų saugiai pabūti dvi valandas, o po paskaitos būti išneštas laukan kur saugiau. Porą kartų mėginęs išropoti iš jos ir Ričardo rašiklio grąžintas atgal jis matyt pagaliau susitaikė su savo lemtimi ir kampe pradėjo sukti kokoną. Tad dabar mano grupiokas turi naują augitį, tik nežinia kas iš jo išsiris. Bet jei (o tikiuosi kad tikrai) pasaulį išvys dailus draugelis, būtinai jums pranešiu :>
Dar šiandien ėjau po paskaitų namo per Taurakalnio kalną Vilniuje. Jei kas pastebėjote tai ant jo viršaus iš vieno šono stato tokius “dėžinius” ale baisiai prašmatnius namus. Esmė ne tuose namuose, bet žolytėje aplink juos. Kadangi vieną plotą visai neseniai apsėjo žolių sėklomis ir ten dabar išdygo skaisčiai žalia žolė, tai matyt ji yra labai skani sraigėms, kurios šiandien po lietaus sraigiškai “suskubėjo” jos graužti. Kai ėjau namo, tai galėjo žiūrėti kaip varnos negali atsidžiaugti tokių sraigiu neapdairumu ir jas taip skaniai lukšteno iš jų kriauklelių. Pasakoju todėl, kad pirmą kart gyvenime pamačiau laukinę albinosę varną. Deja nesinešioju fotoaparato, tad negalėjau nufotografuoti. Bet, kas gyvenate netoli senamiesčio, būtinai pasidairykite visiškai baltut baltutėlės varnos raudonomis akimis :> Galiu pasakyti, jog ji mėgsta sodines sraiges XD Plačiau »
Nėra prievartos dvasiniuose dalykuose, - sako kabalistai. Užtat mūsų materialiame pasaulyje prievartos per akis. Argi yra nors vienas kampelis, kur tu galėtum būti įsitikinęs, kad tavęs nenuskriaus, nepažemins, neprivers daryti to, ko tu nenori? Nėra tokios vietos pasaulyje! Nėra vietos, kur tu galėtum jaustis saugiai. Kodėl taip yra, juk tie patys kabalistai mus tikina, kad pasaulyje nėra nieko, kas neturėtų priežasties dvasiniame pasaulyje?“Taip, aš norėčiau gyventi saugiame pasaulyje”, - prisipažįsta moteris, tapusi prievartos auka dar vaikystėje. Mes susitikome krizių centre, kur ji atsivedė savo dukterį. Motina turi problemų – ji bijo artimų santykių su vyrais. Dukters problemos – ji nesutaria su motina.Mano draugė – psichologė ir gydytojo etika jai neleidžia pasakoti man apie jos globotinių problemas, tačiau ir be to aišku, kad viena problema velka paskui save šūsnį kitų, ir vien tik kalbomis problemos neišspręsi. Čia kiekvienam reikėtų psichoterapeuto, o šiam – dar vieno psichoterapeuto. Argi tai išeitis?Žmogus – vienintelė būtybė, kuriai būdinga prievarta, neapykanta. Gyvūnai nejaučia tokių emocijų. Netgi jei vilkai kovoja dėl patelės – jie tai daro skatinami instinkto – noro išgyventi. Jeigu lūšis puola žmogų, daro tai saugodama savo teritoriją. Medžiotojai vadina vilką piktu, o lūšį klastinga, tačiau tai yra žmogaus emocijos, kurias mes priskiriame gyvūnams. Iš tikrųjų jų gyvenime nėra nei neapykantos, nei blogio, nei klastos, – o vien tik instinktai: alkis, noras pratęsti giminę, apsaugoti teritoriją, baimė dėl vaikų.Žmogus – vienintelė būtybė, kuri jaučia malonumą, kai kiti žmonės kenčia. Kodėl? Kabalistai tai aiškina tuo, kad kiekvienas iš mūsų yra įkalintas savo egoistiniame troškime kaip dėžutėje ir tiesiog nemato bei negirdi kito žmogaus jausmų. Nesupranta, jog iš tikrųjų jis yra susijęs nematomomis gijomis su visais žmonėmis.Mes ieškome bet kurio išorinio poveikio, kuris nepatinka mūsų egoizmui ir sukelia kančią, priežasties. Priežasties, žinoma, ne savyje, o kitų veiksmuose. Veiksmas sukelia atoveiksmį. Plačiau »
Virtualūs santykiai yra mūsų fantazijos vaisiusMūsų dienomis daug žmonių užmezga „virtualius romantinius ryšius“ tokiuose socialiniuose tinkluose kaip, pavyzdžiui, “Facebook”. Žmonės ne tik susipažįsta, keičiasi nuotraukomis, bet ir įsimyli savo virtualius draugus. Priežastis, kodėl mus vilioja virtualios pažintys, yra ta, kad ryšys, kurį kuriame su kitais, yra netikras, neturintis fizinio kontakto ir tam tikra prasme „dvasinis“. Tol, kol esame nesuvaržyti fizinių apribojimų, galime fantazuoti, kiek tik širdis geidžia, galime svarbiam žmogui priskirti geriausias savybes, taip iškeldami virtualią draugystę iki pat “debesų”. Mes įtikiname save šio ryšio ypatingumu, o tai leidžia pasiekti gražią ir tobulą meilę. Deja, tai - tik iliuzija. Internete labiau akcentuojamos vidinės savybės, o ne fiziniai bruožai. Žmogus gali save išreikšti kaip tik nori, bėda ta, kad mes, nežiniomis įtraukti į šį žaidimą, nebematome realybės. Pamirštame, kad bendraujame ne su tikru žmogumi, o labiau su savo pačių vaizduote. Tik pamatę žmogų tikrame gyvenime, asmeniškai, galime pasakyti, ar jis išties turi tam tikras savybes ir ar jos tikros. O internete, deja, tematome (kruopščiai atrinktas) nuotraukas ir perskaitome kelias eilutes, kurios galbūt ir nėra melagingos, bet mes pradedame įsivaizduoti dalykus, kurie net neegzistuoja. Todėl, kai susitinkame su virtualiu partneriu akis į akį, tas gražus muilo burbulas sprogsta.
Apie pirmuosius lietuviškojo „Playboy” žingsnius jau esu rašęs . Turiu pažymėti, jog antrasis numeris gerokai pažengęs į priekį (nes pateikta nemažai gero verstinio turinio), tačiau akivaizdu, jog leidėjai sunkiai sprendžia platinimo problemą.Pirmąjį numerį gavau supakuotą į baltą voką su leidyklos namų „Santa” simbolika. Galbūt gera proga savireklamai, tačiau eiliniam vartotojui tai įspūdžio neturėtų padaryti. Man ir nepadarė.
siūlyti topix.lt
siūlyti zynios.lt
siūlyti cut.lt
Loading ...
