… Metai prabėgo ir šiandien iliuzija išblėso. Kiekvienas mūsų turi viską, apie ką prieš šimtą metų buvo galima tik svajoti. Turime galimybę linksmintis, keliauti, ilsėtis, sportuoti ir t. t. – tačiau nebetikime šviesia ateitimi. Rožinės svajonės virto niūria tikrove, tamsa, kurios požymiai: prievarta, savižudybės, teroras, ekologinė krizė, socialinis, ekonominis bei politinis nestabilumas.
Esame kryžkelėje ir, įgiję patirties, pradedame suprasti, kad laiminga ateitis mūsų nelaukia „išskėstomis rankomis“. Atrodo, mūsų vaikai gyvens blogiau už mus. Fakto, jog visi pasiekimai ir visos taikytos priemonės nepadarė mūsų laimingų, suvokimas sukelia krizės nuojautą visose sferose (ir asmeniniu, ir visos žmonijos aspektu). Todėl pajuntame aplinkui beprasmybę ir tuštumą – depresija ir narkomanija tapo šio laikotarpio negalavimais. Tokie yra bejėgiškumo, kuris apėmė mus dėl to, kad liovėmės suprasti, kaip ir kuo galime užpildyti savo norą mėgautis, požymiai. Mūsų egoizmas padidėjo tiek, kad nė vienas iš žinomų „vaistų“ jam neteikia pasitenkinimo. Plačiau »
siūlyti topix.lt
siūlyti zynios.lt
siūlyti cut.lt
Ne taip senai, aš jau rašiau apie ruošiamasi JAV statyti didžiausią pasaulyje saulės elektrinę. Šis klipas jums parodys kaip ji dirbs, iš ko ji padaryta ir kaip ji atrodys.
2011 metais Arizonoje iškils 280 MWatų galios elektrinė, kurios pagamintos elektros užteks 70 000 tūkst. žmonių.
Dauguma mano, kad saulės energija - tai tik laiko gaišimas. Užtenka saulei pasislėpti už debesų ir elektra jūsų namuose kaip mat dings. Tačiau tai yra tik viena iš daugelio klaidingų nuomonių. Plačiau »
Pastaruoju metu tenka dažnai išgirsti nuomonę, kad sparčiai auganti ekonomika pati savaime sukurs šalies gerovę. Žinoma, auganti ekonomika užtikrina užimtumą, vadinasi ir stabilų vartojimą, kuri skatina gamybą, žaliavų pirkimą ir jų išgavimą arba brangimą priklausomai nuo situacijos. Lėtėjant ekonomikos augimo tempams ekonominiai procesai turėtų judėti atvirkštine seka: mažėti užimtumas, vartojimas, gamyba, žaliavų poreikis ir biudžeto surinkimas, o dėl to ir socialinės išmokos. Bet ar su tais ekonomikos procesais viskas taip paprasta?
Paanalizuokime vieną atvejį. Žmogus po sunkios darbo dienos nutarė pasilinksminti. Ir tai natūralu, ir tarsi priimtina. Na, žiūrint, kaip tas pasilinksminimas einasi. Bet įsivaizduokime, kad žmogui dėl didelio džiaugsmo arba liūdesio norisi šiek tiek daugiau atsipalaiduoti, negu įprastai. Kadangi gerbiamas žmogus mėgsta ramybę, gerbiamasis nuėjo į alkoholio parduotuvę, prisipirko maisto ir pradėjo linksmybes. Kai pritrūko, procesą namai - parduotuvė - namai pakartojo. Vėliau nuėjo į barą, dar vėliau pradėjo iš didelio linksmumo kalbėti mobiliu telefonu su bet kuo.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad garbusis ponas kiekvienu savo veiksmu kūrė šalies ekonomiką: pirko alkoholį ir maistą. Užsipylė į savo automobilį benzino ir tepalų, pasipildė telefono sąskaitą. Kiekvienas išvardintas veiksmas didino privatų vartojimą ir, žinoma, augino ekonomiką. Kitą rytą, garbiajam ponui sustreikavo, ir tai taip pat natūralu, kaip gerai pavalgius norisi atitinkamai pailsėti, sveikata. Todėl reikėjo pirkti vaistų. Be to, sustreikavo skrandis, todėl teko išsituštinti visą perteklinį maistą, kurio organizmui tiesiog nereikia. Ir šlovė, ir garbė ekonomikai, nes lemputės uždegimas tualete, vandens nuleidimas, skrandžio skalavimas ir kitos komunalinės paslaugos susijusios tiesiogiai su garbiojo pono atsipalaidavimu, visa tai didino ekonomikos apimtis. Kaip ir vaistų pirkimas. Ir jų gamyba. Plačiau »
“The Washington Times” rugpjūčio 21 dieną išspausdino Richard W. Rahn straipsnį „Blogiausias mokestis“ („The Worst Tax“ http://www.washingtontimes.com/news/2008/aug/21/the-worst-tax/). Spėkite, kokį patį blogiausią mokestį JAV valdžią ragina panaikinti garsus JAV ekonomistas? Užduotis nėra sunki – tai pelno mokestis.
Kas bent kiek seka diskusiją mokesčių srityje, būtent šis mokestis sulaukia itin daug kritikos, dėl jo revizijos netyla diskusijos. Mūsų kaimynė Estija parodė praktinį pavyzdį – ėmė ir panaikino nepaskirstomo pelno apmokestinimą, apmokestindama tik išmokamus dividendus. Jei pamenate, devintosios Lietuvos Vyriausybės programoje taip pat buvo nuostata dėl pelno mokesčio panaikinimo, tačiau lakūnai pasirodė drąsūs tik danguje, ir bailūs netradiciniuose žemiškuose sprendimuose. Autorius mini dvi itin klestinčias valstybes – Kaimanų salas ir Jungtinius Arabų Emyratus, kurios netaiko ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų mokesčio! Plačiau »
Pastebėjau labai įdomų faktą: skirtumas tarp nuotaikų Lietuvos žiniasklaidoje ir Estijos žiniasklaidoje yra milžiniškas. Štai nuėjau į Baltic Business News tinklapį, ir iš principo nėra nei vienos teigiamos ar optimistinės naujienos. Trys straipsniai, kurie užkliuvo man šiandien ir vakar, buvo 1) kad biužete nebėra pinigų išlaidoms ir kad šiemet taip pat nesurinks planuotų lėšų, 2) kad Estijos energija atleis 1000 (!) darbuotojų ir 3) kad devalavacijos atveju Hansabankas bankrutuos kartu su visa Estijos ekonomika.
Čia pagrindiniai, reikšmingieji straipsniai. Tokių, kurie teigia, kad nekilnojamo turto kainos krenta, arba kad vystytojai skendi skolose, arba kad 3000 statybininkų yra be darbo, jau nėra tokie aktualūs. Šiuos faktus mes jau žinome, juos galime pajusti ir iš Lietuvos žiniasklaidos. Plačiau »
Pasaulio bankas išleido naują publikaciją apie biodegalų poveikį maisto kainoms. Nors, viena vertus, jų atradimai tik patvirtina, ką remdamiesi elementariais ekonomikos dėsniais jau aibę kartų sakė jūsų autorius ir kiti ekonomistai, šis darbas geras tuo, kad turi daug realių pavyzdžių ir skaičių. Tikėtina, kad tie, kurie netiki teorija, galbūt patikės praktika.
Žemiau – dvi iškalbingos lentelės. Pirmoje, kiek būtų sukaupta grūdų, jei, grubiai tariant, nebūtų biodegalų programos. Antroje – ryšys tarp grūdų atsargų ir kainos.
1987-ųjų birželio 12 d. Berlyne Ronald Reagan pasakė vieną iš įsimintiniausių frazių “Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną”. Kalbant apie biodegalų programas, “ant liežuvio” kirba kažkas panašaus. Plačiau »
Manot, kad verkia tie, kurie badauja? Ne, verkia tie, kurie išmeta. Bet apie šį paradoksą iš eilės.
Neseniai rašiau apie alkio lygius - kiek maistui per savaitę išleidžia įvairių šalių gyventojai ir minėjau, jog amerikiečiai (o jų populiacija šiandien apie 300 mln.) wastina maisto už 43 mlrd. USD.
Pirmadienį delfis paskelbė panašią statistiką apie britus, (59 mln.), kurie išmeta maisto už 2 mlrd. USD per metus. Aišku amerikiečių išmetamo maisto ir gyventojų santykis apie 4 kartus didesnis.
Bet esmė ta, kad išmesdami porą milijardų jie trydalioja, kad dėl maisto kainų kilimo jiems gresia krizė. “Tai bus katastrofa”, - sako, ir tai dėl 4% infliacijos.
Liaudyje tai vadinama ****elinimu. Ir tokiems ****elintojams yra skirtos šios kampanijos:
Naftos kainos šokas - viena svarbiausių viso pasaulio analitikų ir politikų diskusijų temų pastaraisiais mėnesiais. Nafta, skaičiuojant eurais, per metus pabrango daugiau kaip 70 proc. Degalų, dujų, šildymo, elektros kainos kyla, reaguodamos į šį brangimą. Dėl to brangsta ir didžioji dalis kitų prekių bei paslaugų. Maisto žaliavų ir produktų kainų kilimas taip pat nemaža dalimi susijęs su šiuo procesu, nors yra ir kiti veiksniai. Tarp jų - ydinga biokuro politika, kuri papildomai “suriša” maisto žaliavų ir energetines rinkas, taigi, ir jų kainas. Aiškinimų, kodėl kyla naftos kaina - gana daug, tačiau įtikinamų - mažai. Plačiau »
Įmonių socialinė atsakomybė (corporate social responsibility - CSR) yra vienas iš madingiausių ir deja, labiausiai nuvalkiotų išsireiškimų. Tiek verslininkai, tiek visų atspalvių politikai, kurie turi nors mažiausią ryšį su tikrove, tą frazę yra girdėję ir, greičiausiai, naudoję. Socialinė atsakomybė tinka apibūdinti praktiškai bet ką. Spausdini ant abiejų popieriaus lapų, nes taip pigiau – socialinė atsakomybė (esą saugai gamtą). Didini darbuotojams atlyginimą, kad neišeitų pas konkurentus – socialinė atsakomybė (esą daliniesi pelnu). Nusiperki mažiau kuro naudojantį automobilį, nes pabrango kuras – socialinė atsakomybė (esą gelbėji žmoniją nuo globalinio atšilimo). Kitaip tariant socialinė atsakomybė tapo gera reklama, kuri nieko papildomai nekainuoja. Plačiau »
Sako, kad nutukusių žmonių pasaulyje jau net daugiau, negu alkstančių. O dar klausiat, kodėl maistas brangsta.
Pabandykim suvesti kelis interneto džiunglėse lengvai prieinamus faktus (o gal mitus?):
1. Kiek suvalgei - tiek turi sunaudoti.
“Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu” (citata iš sveikos mitybos tinklapio). Na taip, tuo mes tikim. Plačiau »
Loading ...
