O gi ėmė ir visą bendrą Thin film, Plasma ir Nano physics grupę (apie 50 žmonių - čia visi profesoriai, doktorantai ir kiti įvairaus plauko gavrikai) susodino į autobusą ir išvežė dviem dienom į Oskarshamn. Pagrindinė atmazkė buvo doktorantų prezentacijos apie tai kas ką daro, kokius kursus praėjo ir šiaip bendro tarpusavio pažinimo tikslais. Taip pat į programą įėjo ekskursija po labai gilius urvus, daug priešpiečių ir kavos pertraukėlių, pasiplaukiojimas laivu ir nakvynė su vaizdu į jūrą. Kaip už 5 minutes strioko pasakojant apie savo nesamus pasiekimus, sakyčiau visai nebloga kompensacija ((:

Vis kažkiek prie tėvynės arčiau pabuvom 

Trumpai apie urvus:
Švedai sumąstė, kad savo radioaktyvių atliekų (iš atominių elektrinių and stuff) visai nenori niekam atiduot, parduot, perdirbt ar kažkaip kitaip protingai panaudot, todėl tiesiog ims ir užkas į žemę. Na, į uolas, kadangi, kaip žinia, giliau pasirausus, visur čia granitas ir kitos uolienos. Todėl tyrimų tikslais sukūrė Äspölaboratoriet ir išrausė prie Oskarshamn gilius urvus, kur žiūri kaip ten kas.

Shiny apsimeta kad nepozuoja ir labai apžiūrinėja varinį kanistrą. Ant kaklo visiems pakabino po atseit kažkokį radiolokatorių, bet kadangi visiems užsieniečiams viena spalva buvo, tai nusprendėm kad kažkoks čia turėtų būt antiteroristinis daikčiukas. Dėl visa ko.

Iš pradžių pasipuošėm liemenėmis, kaip Lietuvoj kad gatvių šlavėjai apsivelka, užsimaukšlinom šalmus, dar liepė po dujokaukę pasiimt del visa ko ir leidomės liftu (ausyse švilpė vėjas nuo 5 m/s greičio. Po to ausis užgulė ir vėjas švilpt nustojo) į 340 metrų gylį ir ganėtinai stačiu nuolydžiu sparčiu žingsniu leidomės į 450 m gylį, kur vėl lipom į liftą ir skridom atgal į žemės paviršių. Woosh. Net pati sau pavydžiu, kol rašau ((:

Vat ir kulniavom. Jau trečia diena kojas skauda [:

O urvai tai tokie galingi.. Sunkvežimiai gali pravažiuot. Tik kvapas ten keistas. Sienomis čiurlena vanduo ir ten tupi visokie labai senoviniai mikrobai. Žavinga ((:

Mikrobai, rūdys, vanduo ir kita murnia.

Pasivaikščiojimo pabaigoje, kol laukėm lifto dar galėjom paragaut 7000 metų senumo vandens iš Baltijos jūros (suprask, kad prieš tiek metų vanduo iš Baltijos jūros dugno kažkokiu būdu pateko į tuos akmenis). Visai neskanus ir siaubingai sūrus. Tokio iš urvų per minutę po kubinį metrą išpumpuoja, ar kažkas panašaus. Įdomu, ar daug ten mikrobų ((: Ir dar atsisveikinimui visi gavom po puikų siuvenyrą - gabalą akmens. 1,8 mlrd metų senumo. Mano teorija - reikia gi kažkur visą tą akmenį dėt kurį iškasė, tai turistam biški padalina, kad patiems mažiau darbo būtų ((:

Vandenukas. Taip troškino, o čia tokią bjaurastį pakiša.

Įsikūrėm viešbutyje ant jūros kranto, kukliai taip. Nors tiesa, tik vaizdas pro langus geras buvo, o šiaip esu ir geresnėse vietose gyvenus. Bet negi zirsiu dabar, gi nekainavo asmeniškai nei cento niekam šitas malonumas.

Po ekskursijų, nesibaigiančių coffee break ir priešpiečių ir daug doktorantų prezentacijų išplaukėm vakare su biški aprudijusiu kateriuku baliavot/vakarieniaut. Nuplūkdino iki mažiausio Švedijos muziejaus (miške stovi medinis kioskelis su pora plakatų), prisišvartavom, pasimaitinom ir atgal. Bet vaizdai tai labai gražūs buvo - krūva uolingų salelių ar šiaip tik akmenų iš vandens kyšančių. O vilos ten pakrantėje kainuoja visos po kokius 2 mln kronų. Tik kad nieks nestato pilių ir mūrų kaip mūsų nekurie tautiečiai, visiems čia užtenka medinių trobelių. Tylu, ramu. Kai turėsiu atliekamus 2 mln tai jau žinau kur juos panaudosiu [:

Laivukas

Vaizdai pakeliui

Milijono verta vila

Tai va.. Neblogai buvo (: Ir taip kartą į metus, kiekvienais metais vis į kitą vietą. Svarbiausia kad prie vandens būtų ((: Visos nuotraukos, žinoma čia.

siūlyti topix.lt | siūlyti zynios.lt | siūlyti cut.lt

Gairės: kelionė, pasivaikščiojimas