Oras pradėjo vėsti ir vis labiau pajuntu, kad artėja ruduo. Darosi truputį džiugu, kadangi mėgstu žiūrėti į krintančius lapus… Bet ir liūdna iš dalies - prasidės vėl mokslai ir nedidelė monotonija.
Bet kol dar skaičiuojame vasaros dienas tai galime rasti laiko ir atsipūsti, kad ir žaisdami žaidimus. Suprantama tik neįsijaučiant per daug, kaip kad kai kurie GTA 4 žaidėjai. Geriau tik žaisk ir lauk naujų žaidimų. Plačiau »
… po kelionių, kiekvieną kartą pasidaro labai liūdna. Vos peržengus namų slenkstį visi prisiminimai tarsi ištirpsta, atrodo, kad nebuvo jokio festivalio, nebuvo jokios Italijos, Šveicarijos, jūrų, kalnų, žmonių… viskas tebuvo sapnas…
Ėch, kaip norėtųsi vis dar jį sapnuoti!
Yra ir kita medalio pusė: tik sugrįžus ir kiek pavirškinus įspūdžius gali suprasti kaip viskas buvo zjb- bekeliaujant apie tai, tiesiog, nėra laiko galvoti. Taigi mano pavirškinta reziumė būtų tokia:
Europos keliais su porshaku nuvažiuota 5500 kilometrų. Absoliučiai visą kelią vairavau vienas, taip, kad jau tikrai realiai galiu teigti, kad mėgstu čalindžus, o tai didelis pliusas mano margame CV.
Labiausiai iš visos kelionės patiko Berlynas. Šiaip jau keista, nes iš pradžių ten būnant niekas nevežė ir tik po kiek laiko supratau to miesto vaibą. Nei pietų Vokietijoje, nei Italijoje ar Šveicarijoje nieko panašaus pajausti nepavyko.
Neseniai kine žiūrėjau filmą The Dark Knight, kuris paliko neblogą įspūdį. Filmo fone nuolat kėliau klausimą, kodėl taip sunku pagauti tą blogiuką Joker. Argi multimilijoniniame mieste vienas žmogus (koks jis piktas ir gudrus bebūtų) gali pridaryti tiek žalos ir bardako? Negi jis gali įgyti tokią įtaką, kad jo “žaidimai” galėtų stipriai paveikti kiekvieno iš mūsų gyvenimus? Šiandien skaitydamas naujienas prisiminiau savo abejones.
Pasirodo, vienas žmogus gali padaryti daug. Rašoma, kaip Freddie Mac vadovas buvo nuolatos perspėjamas apie tai, kad bendrovė perka vis rizikingesnes paskolas, tačiau nieko apie tai nedarė, motyvuodamas tuo, jog tai būtų pakenkę santykiams su bankais. Net nuo 2004 metų vidurio šie perspėjimai pasirodydavo ir nunykdavo, taip ir nesulaukę aukščiausios valdžios sprendimo.
Vėlgi, galime prisiminti ir Societe Generale atvėjį, kuomet vienas gudrutis prapylė milijardus dolerių, o taip pat ir nesibaigiančius debatus apie reitingų agentūrų veiksmus/neveiksmus (apie kuriuos tikiuosi parašyti ne už ilgo). Plačiau »
Plaukimas su gera komanda ekstremaliomis sąlygomis – taip galėčiau apibūdinti daugiau nei aštuoniolika valandų trukusį antrąjį Kuršių marių regatos etapą, kurį baigėme praėjusią naktį, netgi paryčiui.
Stiprus vėjas, šaižus lietus ir vėsus oras, kuriam, reikia prisipažinti atvirai, nebuvau itin gerai pasiruošęs, tad gerokai sušalau ne tik aš, bet ir kai kurie mūsų įgulos nariai. Tačiau visi vyrai ištvermingi, kita vertus, gamtos metamus iššūkius teko atlaikyti ir kitiems regatos dalyviams. Plačiau »
Kai per sunkiuosius portalus praskriejo žinia, kad vos per kelis kilometrus nuo namų ūžtels legendiniai OBITUARY, nesitvėriau savam kailyje – tą pačią dieną žinojau, kad būsiu ten. Tuo pačiu nuo praėjusių metų Baltic Prog Festo tyliai ruošiau mantą itin retai Lietuvoje gyvo progresyvo dozei. O ėmė ir nutiko taip, kad abu renginiai supuolė į tą pačią dieną. Ką daryti? Atsakymas aiškus – spėti visur!
Taigi planas-chuliganas paprastas – pradėti ankstyvą savaitgalį Arvydo sodyboje, atlėkti paūžti į „Forum Palace“ ir vėl grįžti į ne tokios griežtos muzikos stovyklą.
1 dalis, kurios nebuvo
Baltic Prog Fest startas buvo numatytas 17:30, tad iš sostinės Kernavės link pajudėjom valanda anksčiau, kad tikrai spėtume nors viena ausimi paklausyti vienintelių festivalio lietuvių ŠV. SODO. Deja, idėja, kad greičiau bus greitkeliu, pasirodė visiškai netikusi, kai Vievis-Kernavė atkarpoje teko prastovėti kone pusvalandį dėl kelio darbų ir kamščių. Pagriebę dar vieną progresyvistą pakeliui, atriedėjome kone su lietuvių pasirodymo pabaiga. Palapinės statymo darbai ir kitos smulkmenos, tad gyvai pažiūrėti spėjau tik APPLESEED iš Lenkijos. Ausį glostė kone niekada gyvai negirdėti progresyvūs garsai, tačiau, reikia pripažinti, nieko stulbinančio neišgirdau. Laikas į OBITUARY! Plačiau »
TV3 jau “groja” laidos “Skylė sienoj” “tyzerį”. Tai laida, kurioje turėtume matyti daug žinomų žmonių, kurie maudysis baseine. Lietuvoje turime galimybę pasižiūrėti Rusijos variantą “Stenka na stenku” - smagi ir lengva pramoga. “Žvaigždės juokingose situacijose” - laidos populiarumo raktas:
Tą nusprendi 23.30 kurdamas eilinę prezentaciją ir bandydamas sustrateguoti, kaip nugalėti komunikacijos barjerus organizacijos vidinėje kultūroje.
Be galo įdomus atvejis, nes kultūra grindžiama praeities herojaus, tikrojo lyderio mitu tuo metu, kai pats herojus jau yra iškeliavęs į amžinybę…
Klausimas pamąstymui: kiek dvasinės jėgos gali turėti naujasis lyderis, norintis toliau vesti organizaciją, kuri išgyveno galingus senuosius laikus, o šiandien susidūrė su realia egzistencine krize?
Atsakymas paprastas: lyderio jėga matuojama jo pasekėjų dovanojama emocijų energija - jų užsidegimu, palaikymu ir egančiomis iš idėjos akimis.
Photobucket’as amžinai ištrina gal pusę mano piešinių ir nuotraukų, nes jie jiems per “pošli”. Nu argi šitas piešinys jau toks baisingai nepadorus, jog reiktų jį slėpti nuo visuomenės: