Šiandien perskaičiau, kad Lietuva pasauliui prisistatys kaip drąsi šalis. Kol neaišku koks bus taktinis įgyvendinimo planas sunku ką nors ir pasakyti. Kad lietuviai drąsi tauta, tai - faktas! Vien tik ko verta mano draugo istorija Austrijos Alpėse: prieš jį slides besinuomuojanti lietuvių kompaniją, iš kurios nei vienas prieš tai rimtai nestovėjęs ant slidžių, vienbalsiai pareiškia, kad jama juodą trasą. Šitą pasirinkimą slidžių punkto darbuotojas nulydėjo fraze: “Ah, Litauen, tapfere volk” (berods, taip vokiškai, kas reiškia: “a, lietuviai, drąsi tauta”).

O jei rimtai, tai slogano esmė turėtų atsispindėti tiek komunikacijos formose, tiek Lietuvos kasdieniniame gyvenime. Gal reiktų radikaliau, o ne kompromisiškai, vykdyti mokesčių, sveikatos apsaugos, mokslo reformas? Nes man ta koncepcijos pagrindimo dalis, kad “drąsa Lietuvoje pasireiškia ryžtingumu priimant sprendimus”, kelia didelių abejonių. Gal tada jau reikia ne deklaratyviai, o rimtai imtis drąsių sprendimų politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime? Ar tikrai mes sugebėsime? Visgi turinys komunikacijoje labai svarbu.

O gal tai bus drąsūs ir netradiciniai komunikaciniai sprendimai? Kur galėsime pasidžiaugti, kad galų gale kaip nors apstatėme estus? Koncepcijoje minimas filmas būtų nice, tik, prašau, neduokite su juo dirbti Puipai ar Martinsonui. Nes drąsos tame tikrai nebus. Gal pabandom Peter Jackson ar tą patį Kusturicą? O jei jau taip svarbu, kad režisierius būtų lietuvis, gal renkamės Igną Miškinį?

Ech, laukiam taktikos:)

siūlyti topix.lt | siūlyti zynios.lt | siūlyti cut.lt

Gairės: Lietuva, prisistatymas