Lietuvos Respublikos Seimo narių

INTERPELIACIJA

Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui

2007 m. gruodžio mėn. 7 d.

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vykdydami savo konstitucinę pareigą prižiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos atskirų narių veiklą bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 219 straipsnio 1 dalimi, teikiame interpeliaciją Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui ir reikalaujame paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą.

Prašome atsakyti:

Jūs vadovaujate Aplinkos ministerijai septintus metus. Turėjote unikalią progą įgyvendinti Vyriausybės ir savo paties patvirtintas strategijas bei užsibrėžtus tikslus. Tačiau, tikimės, sutiksite, kad Jūsų vadovaujamos ministerijos kuruojamos sritys – teritorijų planavimas, saugomų teritorijų priežiūra, atliekų tvarkymas, daugiabučių namų priežiūra, statybų ir urbanistikos plėtra – kelia vis daugiau problemų visuomenei? Jeigu per pakankamai ilgą vadovavimo ministerijai laikotarpį Jums nepavyko pasiekti laukiamų rezultatų, ko galima tikėtis iš tolesnio Jūsų vadovavimo ministerijai?

Ministerijoje sukurta neefektyvi aplinkosauginės kontrolės sistema, besiremianti Jūsų įsakymuose nurodytų klausimų kontrolės pavedimu regioniniams departamentams. Kasmet savo įsakymais patvirtinate apie 700 teisinių reikalavimų. Tais pačiais metais tik maža dalis anksčiau patvirtintų teisinių reikalavimų netenka galios. Nejaugi nesuprantate, kad esami aplinkos inspektoriai (3-4 inspektoriai rajone) didelės apimties ir kiekio teisės aktų fiziškai nepajėgūs aprėpti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą? Ar normalu, kad labai dažnai inspektoriai atlieka patikrinimus pagal tiesioginį vadovybės nurodymą? Ar Jūs suprantate ir pripažįstate aplinkosauginės kontrolės neefektyvumą ir kokios priemonės yra numatomos jos pagerinimui iš esmės?

3. Dėl Jūsų vadovaujamos ministerijos nesugebėjimo sukurti efektyvios atliekų tvarkymo sistemos egzistuoja reali grėsmė, kad Lietuva artimiausiais metais neįvykdys daugelio ES direktyvų reikalavimų – nebus tinkamai tvarkomos biodegraduojančios atliekos, nebus perdirbami reikiami atliekų kiekiai, nebus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, nepradės laiku veikti visi regioniniai sąvartynai ir t.t. Be žalos aplinkai šalis gali patirti ir ekonomines ES sankcijas. Valstybės kontrolė jau prieš dvejus metus atkreipė dėmesį į akivaizdų vėlavimą įgyvendinant Atliekų strategijoje nustatytus uždavinius. Kodėl laiku neįgyvendinate Atliekų strategijoje užsibrėžtų tikslų, keldami pavojų aplinkai bei nustumdami atsakomybę ateinančioms Vyriausybėms? Kiek reikia lėšų ir kokie finansavimo šaltiniai 1991-05-21 direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, 2006-12-12 direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo, 2006-02-15 direktyvos 2006-7/EB dėl vandens kokybės valdymo, 1992-05-21 direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir kitų direktyvų, reglamentuojančių vandens apsaugą ir naudojimą, reikalavimų įgyvendinimui?

Platų atgarsį visuomenėje sukėlęs Kazokiškių sąvartyno skandalas neprivertė Jūsų net pasirūpinti, kad įsipareigojimai gyventojams pastatyti aplinkkelį ir kompensuoti nuostolius būtų įgyvendinti iki sąvartynui pradedant veikti. Ar toks Ministro elgesys žmonių atžvilgiu nemenkina gyventojų pasitikėjimo valdžia ir valstybe apskritai? Ar ne dėl šių priežasčių nedalyvavote Kazokiškių sąvartyno atidaryme? Kada ir kokiu būdu Kazokiškių gyventojams žadama kompensuoti jų patirtus ir būsimus nuostolius dėl sąvartyno įrengimo bei kokių veiksmų Jūs, kaip ministras, ėmėtės siekiant rasti išeitį iš susiklosčiusios konfliktinės situacijos? Sąvartyno techniniame plane įtvirtintas reikalavimas pradėti statyti sąvartyną tik nutiesus privažiavimo kelią, tačiau šios sąlygos nesilaikoma. Kas atsakingas už tokį vilkinimą? Kodėl vietos gyventojų iškėlimo ir turto kompensavimo išlaidos nebuvo numatytos projekte?

Šiandien 1 t nuvandeninto dumblo sudeginimas Vokietijos kieto kuro deginimo įmonėse kainuoja nuo 115 iki 375 €/t. Turint omenyje, kad mūsų šalyje nenaudojamas akmens anglies deginimas (optimaliausia dumblų deginimo įranga), kainos Lietuvoje bus žymiai didesnės, nepakeliamos daugeliui Lietuvos gyventojų. Kiek šalyje apytikriai pabrangs centralizuotai tiekiamas vanduo (nors procentine išraiška), jei bus įgyvendintas Jūsų ministerijos kuruojamoje nuotekų valymo dumblų programoje numatytas nuvandenintų dumblų deginimas? Kokie bus bendri investiciniai ir eksploatavimo kaštai, taip pat 1 t dumblo sudeginimas?

Daugiabučiuose namuose gyvena didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Daugiabučių namų administravimas – dažniausia tema, dėl kurios gyventojai kreipiasi pagalbos į Seimo narius visoje Lietuvoje. Jūsų vadovaujamos ministerijos 2003 m. paruoštoje Būsto strategijoje nurodytos administravimo problemų priežastys – neišsami teisinė normatyvinė bazė bei menka būsto savininkų turtinė savimonė. Tačiau per ketverius strategijos įgyvendinimo metus Jūs nepateikėte nei vieno pasiūlymo šiai itin svarbiai problemai spręsti. Jeigu 65-ių procentų šalies gyventojų kasdienės problemos ketverius metus nesulaukia Jūsų dėmesio, ar galima teigti, kad Jūs tinkamai vadovaujate Aplinkos ministerijai ir prioritetu laikote Lietuvos gyventojų interesus? Ar prisiimate atsakomybę už ekonominę ir moralinę žalą, kurią patyrė žmonės dėl tarpusavio konfliktų ir vis labiau nusidėvinčių būstų, esant netinkamam daugiabučių namų įstatyminiam reglamentavimui?

Naujosios sąjungos frakcija kelia klausimą, kodėl iki šiol neatliktas Saugomų teritorijų veiklos auditas, kai daugėja gyventojų skundų, ryškėja faktai apie tai, kad ši tarnyba ne vienu atveju viršija savo įgaliojimus, kišasi į kitų institucijų kontroliuojamas sritis, nesprendžia iškilusių problemų, o populistiniais būdais jas aštrina, gilina konfliktą, taip sudarydama sąlygas materialinei žalai atsirasti. Ką Jūs galite atsakyti dėl šių priekaištų? Lietuvoje apie 15 proc. teritorijos – saugomos. Saugomų teritorijų (regioninių ir nacionalinių parkų) vadovų sprendimai šiose vietose yra viršesni už merų ar rajonų tarybų, parkų administracijos netgi nustatinėja, kokio dydžio turi būti statomų ar rekonstruojamų namų langai ar kiek karvių ūkininkas gali laikyti… Ypač kenčia tie miestai ir gyvenvietės, kurie pakliūva į saugomas teritorijas, nes trukdoma jų subalansuotai plėtrai. Ką ketinate daryti, kad būtų išvengta dirbtinio saugomose teritorijose įsikūrusių žmonių gyvenimo apsunkinimo?

Aplinkos ministerija privalo užtikrinti Lietuvos gyventojams teisę gyventi neužterštoje, sveikatai nepavojingoje aplinkoje. LR Seimą pasiekė įrodymai, kad Vilniuje, šalia Gariūnų, veikianti Medicininių atliekų deginimo įmonė ilgą laiką sąmoningai teršia aplinką pavojingomis medžiagomis, nenaudodama degimo produktų valymui būtinų filtravimo medžiagų (pavyzdžiui, turimais duomenimis HCl koncentracija išmetamosiose dujose 2007 m. vasario mėnesį viršijo 1500 proc.). Ar galimi pateisinimai gyventojų nuodijimui, Aplinkos ministerijos nesugebėjimui užtikrinti saugios aplinkos, Jūsų asmeniniam nesugebėjimui valdyti Jums tiesiogiai pavaldžių regioninių aplinkos apsaugos departamentų, kurie atsakingi už taršos kontrolę?

Nerimą kelia Jūsų ministerijos itin “švelnūs” reikalavimai kiaulininkystės kompleksams (nereikalaujama beatliekinių technologijų diegimo naujiems kompleksams), dėl ko dažniausiai užsienio šalių verslininkai, savo šalių žaliųjų organizacijų spaudžiami, kelia šį verslą į Lietuvą ir čia smardina ištisus rajonus. Ar įvertinote, kaip tai atsilieps kaimo turizmo verslui? Kodėl neapginate bitininkų interesų? Kodėl toks menkas – antraeilis Jūsų dėmesys Lietuvos biologinės įvairovės apsaugai, kodėl nevykdomas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų ir netgi Europos konvencijomis saugomų rūšių monitoringas, neskiriama pakankamai lėšų vertingų biotopų, ypač natūralių pievų, išsaugojimui?

Ar Jūs nesupainiojote viešųjų ir privačių interesų, kai, būdamas aplinkos ministru, tuo pačiu metu (mūsų žiniomis - iki 2006-12-08) buvote ir UAB “ENVAS” direktorius? Nuo 2006-12-08 UAB “ENVAS” direktoriumi paskirta Jūsų žmona Diana Kundrotienė, buvusi UAB “Envira” direktore. UAB “ENVAS”, mūsų žiniomis, naudojo aplinkosauginių fondų dotacijas, vykdė šiuos projektus:1. ENVAS Projekto numeris 124/025-0220. Projekto pavadinimas (lietuviškai) – “Projektų koordinatoriaus įdarbinimas 2002-2003 m.” (angliškai – “Local Project Coordinator, extension of contract for “-124/025-0220). Projektas pradėtas 2002.01.02. projekto pabaiga turėjo būti 2003.12.31. Pabaiga nėra užfiksuota. Projekto donoras – DEPA. Biudžetas donoro valiuta - 1058824 DKK. Ar projektas užbaigtas, nėra žinoma, informacija neteikiama. 2.ENVAS Projekto numeris 124/025-0154. Projekto pavadinimas (lietuviškai ) — Ilgalaikė institucinė parama Aplinkos ministerijai integracijos į ES srityje (124/025-0154). Projekto pavadinimas (angliška - Long-term assistance for MoE in EU integration 124/025-0154). Projekto pradžia - 2001.01.01. Projekto pabaiga (planuojama) – 2002.01.01 Biudžetas (Eurais) - 134099. Biudžetas donoro valiuta. - 997801 DKK. Projekto donoras – DEPA. Ar projektas užbaigtas nėra žinoma, informacija neteikiama. Buvo vykdomas projektas: ENVAS Projekto numeris 124/025-0110. Projekto pradžia – 1999.01.01. Projekto pabaiga (planuojama) – 2001.12.31.

Iki tol projektus vykdė UAB “Envira”. LT 237699219 (mokėtojo kodas), kurios vadovė Diana Kundrotienė. Projektai buvo koordinuojami per Aplinkos ministeriją. 2006-10-18 Seimo narys R. Dagys išsiuntė paklausimą Aplinkos ministrui aukščiau nurodytų projektų. Buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo parinkti šių projektų vykdytojai ir kas jie. Buvo prašoma nurodyti projektų priežiūros komisijos narius, prižiūrintį AM skyrių ir koordinatorius. Atsakymas negautas. Į pakartotinį paklausimą iki šios dienos taip pat neatsakyta. Gal bent dabar galite atsakyti į minėtus R.Dagio iškeltus klausimus?

Kalbant apie europinę paramą, daugiausia priekaištų pareiškiama Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Dėl šių institucijų delsimo įsisavinta tik trečdalis Sanglaudos fondo lėšų, o pastaruoju metu ypač išaugus statybos darbų kainoms vandentvarkos projektams reikalingos lėšos beveik padvigubėjo. Skelbiama, kad išlaidų padidėjimą Jūs siūlote dengti 60 proc. sumos skiriant iš Vyriausybės ir 40 proc. iš savivaldybės biudžeto arba skolinantis. Ar suvokiate, kokią žalą Lietuvos gyventojams padarė Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros nesugebėjimas efektyviai pasinaudoti ES pagalba? Kodėl Aplinkos ministerija neinicijavo reikiamų teisės aktų, įtvirtinančių savivaldybių atsakomybę, užuot kaltindama savivaldybes. Ar prisiimate atsakomybę dėl neišvengiamo vandens tiekimo tarifų didinimo, dėl susiklosčiusios situacijos?

Po viešų įtarimų skyrus lėšas savo žmonos įmonei Jūs nepadarėte išvadų ir toliau keliate abejones dėl skaidraus bei efektyvaus ES ir biudžeto lėšų panaudojimo Aplinkos ministerijoje, ką iliustruoja žemiau paminėti faktai:

gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos ne vienerius metus naudojamos pažeidžiant įstatyme numatytus lėšų panaudojimo principus bei švaistomos, perkant labai brangius ir nepraktiškos konstrukcijos atliekų konteinerius, kurių kai kurios savivaldybės apskritai negali naudoti, nes neturi mašinų, skirtų tokiems konteineriams transportuoti.

ES lėšos skirtos pavojingų atliekų deginimo įmonės statybai Šiauliuose, kuri remiantis degintinų pavojingų atliekų susidarymo kiekiais, vienos tonos atliekų sudeginimo kaina ir minėtų atliekų ilgalaike utilizavimo praktika kaimyninėse šalyse yra visiškai netikslinga Lietuvoje;

dar šiandien ministerija nėra priėmusi sprendimų dėl tikslingiausio ES lėšų panaudojimo, tačiau ministras prieš pusmetį skelbė spaudoje apie numatytą finansavimą privačioms atliekų deginimo įmonėms, lyg tai būtų nuosavos ministro lėšos, kurių panaudojimas jau iš anksto aptartas su verslininkais.

Ar įstatymų nesilaikymas, ekonominių argumentų ignoravimas bei savivalė yra suderinami su Jūsų užimamomis pareigomis?

Seimo nariai

1. Jurgis Razma
2. Vilma Martinaitienė
3. Rytas Kupčinskas
4. Vida Marija Čigriejienė
5. Edmundas Pupinis
6. Kazys Starkevičius
7. Algirdas Monkevičius
8. Alvydas Sadeckas
9. Jadvyga Zinkevičiūtė
10. Gintaras Šileikis
11. Gintaras Steponavičius
12. Rasa Juknevičienė
13. Liudvikas Sabutis
14. Vladimiras Volčiok
15. Gediminas Jakavonis
16. Ramūnas Garbaravičius
17. Vilija Aleknaitė Abramikienė
18. Eligijus Masiulis
19. Donatas Jankauskas
20. Virginija Baltraitienė
21. Rimantas Bašys
22. Etela Karpickienė
23. Alvydas Ramanauskas
24. Vaclovas Karbauskis
25. Kęstutis Daukšys
26. Saulius Pečeliūnas
27. Povilas Jakučionis
28. Rimantas Dagys
29. Loreta Graužinienė
30. Emanuelis Zingeris
31. Kęstutis Čilinskas
32. Valentinas Mazuronis

siūlyti topix.lt | siūlyti zynios.lt | siūlyti cut.lt

Gairės: aplinkos apsaugos ministerija, interpeliacija, Kundrotas, Lietuva